Spėju, kad pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla artėja prie kracho ribos. Iš ko matyti?

ISM pradėjo spaminti, siūlydama savo paslaugas.

Viskas prasidėjo nuo ISM Rektoriaus vardu pasirašyto laiško, kviečiančio į susitikimą su strateginiu investuotoju. Tipiškas spamas, paslepiant adresatus ir kreipiantis „gerbiami kolegos“. Atsakiau, kad suklydo. Turėjau naivios vilties, kad nepatyrusi sekretorė tiesiog nevykusiai gavėjų adresus surašė. Jokios reakcijos. ISM Rektorius nesinaudoja savo elektroniniu paštu?

Po kurio laiko – kitas spaminis laiškas. Šį kartą siūlė kažką pirkti. Po to – ir vėl, ir vėl, taip nesiliauja iki šiol. ISM tapo dar vienu Lietuvos šiukšlintoju.

Paprastai spamu naudojasi tik prastai gyvenančios įmonės, tai nevilties ir desperacijos ženklas. ISM prie jų prisijungė, aiškiai leisdama suprasti, kad papildomų klientų atnešti pinigai jiems svarbiau už bet kokį padorumą ir gerą vardą.

Spamas – nevykėlių bruožas. Jei nesugebi klientų rasti padoriais būdais, imiesi šiukšlinimo, tikėdamasis, kad šiukšlių rinkėjai (skaitytojai) ką nors nupirks ir galėsi šiaip taip egzistuoti.

Problema – ne tik šiukšlinimas

Šiukšlių mėtymas – tik viena problema. Kita, netgi didesnė – kokią žinutė siunčiama potencialiems klientams.

Spaminimu „Vadybos ir ekonomikos universitetas“ sako, kad jie nesugeba vadovauti ir sukurti ekonomiškai stiprios organizacijos. Pala, bet ar ne to jie moko savo studentus?

(Atskira problema yra žodis „vadyba“. Turėtų būti „vadovavimas“. Matyt, patys supranta, kad iki vadovavimo studijų – kaip iki kosmoso, tad naudoja nieko nesakantį niekalą „vadyba“.)

Tai kodėl studentai vadovavimo ir ekonomikos studijoms turėtų rinktis universitetą, kuris pats nesugeba vadovauti savo marketingui?

Problemos priežastis – marketingo ignoravimas

Marketingas – daugumos aukštųjų mokyklų problema. Kai kurios gerus pavadinimus keičia į nedaug sakančias pavardes, tikėdamos, kad tai „padės atsikratyti neigiamų asociacijų“.

Deja, tai nepadeda. Visuomenė vis tiek prisimena senuosius pavadinimus, tačiau padaroma didžiulė žala – netenkama lengvai suprantamo išskirtinumo.

Kitos aukštosios sukuria programas, neturinčias nieko bendro su jų specializacija. Jei paieškosite, KTU rasite teologijos studijų kryptį. Ir, žinoma, visų aukštųjų didžiausią nesusipratimą – „vadybos studijas“.

Geriausi universitetai garsėja vienu dalyku

Jei esi vienas seniausių universitetų, sugebi pritraukti geriausius profesorius, nesunku tapti ir „geriausiu pasaulyje“. Tai Oksfordo, Kembridžo kelias.

Kitos gerai gyvenamčios aukštosios tampa geidžiamos tarp savo srities specialistų, nes specializuojasi ir garsėja vienu dalyku:

Stenfordas – aukštosiomis technologijomis.
Harvardas – valdymu.
Vartonas – finansais.

Geriausios Lietuvos aukštosios mokyklos irgi daro tą patį:

KTU – inžinerija.
Kauno medicinos akademija – medicina.
VDU – liberaliais socialiniais mokslais.
Žemės ūkio universitetas – žemės ūkiu (visiška nesamonė buvo keisti pavadinimą į daugeliui nieko nesakančią pavardę).

Kuo turėtų garsėti ISM?

Valdymu. ISM – tai samdomų vadovų kalvė. Ne vadyba, bet būtent valdymu.

Finansai ir psichologija, projektų valdymas – kertinės disciplinos. Jas dėtyti turi geriausi šios srities profesionalai. Pageidautina ne tik geri, bet ir garsūs profesionalai. Juk būsimam vadovui svarbios ir pažintys, tiesa?

Nors marketingo labiau reikia verslininkams, o ne valdytojams, jis irgi svarbus. Nes priešingu atveju telefono bendrovė tampa geriausiai reklamose šokančia ir dainuojančia įmone, kurios marketingo pastangas vainikuoja asmeniniai planai.

Nevykėliai mokys vadovauti?

Deja, geri vadovai spamo būdu nerandami. Spaminimu randama nebent „cheap viagra“ pirkėjai arba milijonų iš Afrikos paveldėtojai.

„Vadybos ir ekonomikos universitetas“. Nemokam vadovauti, nieko nenutuokiam apie marketingą, tad apdergsim Lietuvą šiukšlėmis. Savo pavyzdžiu mokysim studentus pažeidinėti įstatymus. Jei patinka – stokite pas mus“ – taip galima suprasti spamą iš universiteto.

Spamina tik nevykėliai. Pirmoji privati aukštoji mokykla įsirašė į jų gretas.

Linas Šimonis | 2014.04.08

Komentarų: 8

Gira – nacionalinis gėrimas?

Gavau skaitytojo laišką: Mane sužavėjo Belgija, kuri turi tūkstantį alaus daryklų ir dauguma klesti, vilioja turistus, nors šalimais yra tokia didelė Vokietija, laikoma alaus kraštu. Ir dar mane užkniso, kad parduotuvės pilnos rusiškos giros (sovietiniais laikais tamsią girą… matydavau tik Rusijoje). Ir visa praktiškai vienoda. Idė—ja paprasta. Kiekvienas baras galėtų siūlyti savo €žunikalią€œ girą ir […]

Skaitykite visą straipsnį →

Marketingo pagrindai vadovui

Šis straipsnis negalioja natūralioms, patentų ar biurokratų pagalba dirbtinai sukurtoms monopolijoms. Negalioja pažintimis ir kyšiais paremtam verslui. Jei esate įmonės vadovas, jei turite konkurentų, jei iš jūsų perka ne dėl kyšių – šis trumpas marketingo kursas kaip tik jums. Marketingo esmė – sukurti nuomonę Pirkėjai sprendimus priima, remdamiesi savo nuomone. Marketingo esmė – kurti nuomonę […]

Skaitykite visą straipsnį →

Lietuvos televizija. Kokią strategiją pasirinkti?

Naujas televizijų sezonas. Lyderiai kaunasi dėl pirmos vietos, supirkinėja mažesnius kanalus. Regioninės televizijos bando išsilaikyti, parsiduodamos partijoms ar vietiniams turtuoliams. Visuomeninis transliuotojas nelabai žino, kaip atsispirti didžiųjų kanalų dominavimui ir plaukia pasroviui, pernelyg nieko nekeisdamas. Kokia turėtų būti visuomeninio transliuotojo strategija? Visi televizijų kanalai kovoja dėl to pačio žiūrovo – greitųjų kreditų vartotojo. Visos laidos […]

Skaitykite visą straipsnį →

Kibernetinis saugumas – Krašto apsaugos ministerijos reikalas

Šis straipsnis ne apie politiką ar valstybines institucijas. Šis straipsnis – apie marketingą. Tiesa, marketingas šioje situacijoje vadintinas propaganda, bet esmės tai nekeičia. Marketingo tikslas – suformuoti sau palankią nuomonę, skatinti kitus elgtis taip, kaip pačiam yra naudinga. Tai galioja ir įmonėms, ir valstybėms. Ataka prieš portalą ar prieš valstybę? Prisiminkime paskutinįjį garsų įvykį Lietuvoje […]

Skaitykite visą straipsnį →

Pusiau sėkminga įmonė

Įmonės yra trijų rūšių: sėkmingos, nesėkmingos ir pusiau sėkmingos. Sėkminga įmonė uždirba daug, jos savininkai gyvena nejausdami finansinių sunkumų ir dėl ateities gali būti ramūs. Tai gera įmonės rūšis. Nesėkminga – tai nuostolinga įmonė, kurioje situaciją pakeisti galimybės nėra. Tai irgi gera įmonės rūšis, nes savininkams sprendimas aiškus – įmonę uždaryti. Nepainiokite šios rūšies su […]

Skaitykite visą straipsnį →

Nuspręsta: brand atitikmuo lietuvių kalboje – brendas

Nuspręsta: nuo šiol šiame puslapyje brand’ui įvardinti bus naudojamas žodis „brendas“. Jis nebus išskiriamas nei kitu šriftu, nei kabutėmis nei kaip nors kitaip. „Brendas“ bus laikomas normaliu, naudotinu lietuvių kalbos žodžiu. Jau matau nuo įsiūčio pajuodusius kalbininkių veidus, ieškančius būdų nubausti už tokį jų sugalvotų taisyklių nepaisymą. Tačiau tik neišsilavinusios lituanistės galvoje gali gimti idėja […]

Skaitykite visą straipsnį →