Comments on: Kodėl bankrutuos mažosios alaus daryklos?

By: Arūnas Andrijauskas

Arūnas Andrijauskas — Sun, 22 Nov 2009 19:30:37 +0000

Kaip tik skaitydamas jūsų straipsnį mėgavausi puikiu Kauno alaus skoniu ir noriu pastebėti, kad Jūsų siūloma strategija dalinai įgyvendinta, atidžiau paskaitinėkite galine kauno alaus etiketę: “Alus natūraliai fermentuojamas ir brandinamas Žaliakalnio kalno papėdėje…”. Tik galbūt netinkamai pasirinktos komunikavimo priemonės arba žinutės nešėjai. Kita vieta, kurią pastebėjau, kad jau gerą pusmetį, o gal net ir daugiau Kauno alaus galima rasti net mažesnių miestelių prekybos centruose, todėl nesutikčiau, kad Kauno alus visiškai nieko nedaro, galbūt trūksta aktyvesnių priemonių?

By: Linas Kurtinaitis

Linas Kurtinaitis — Tue, 30 Nov 1999 00:00:00 +0000

Pagaliau straipsnis…Dekui…Pasirodo dar ikvepimo yra…Taciau nors ir kaip autorius P.S.pastraipoje rase ir teisinosi,kad jokie isipareigojimai Jo nesieja su Kauno alumi,taciau skaitant susidaro nuomone,kad Kauno alus bankrutavo tik todel,kad nepakluso autoriaus nuomonei,rasytai pries keturis metus ir nepakeite savo strategijos,kuria jiems NEMOKAMAI-”tiesiog imkite ja ir naudokite!” siule autorius…Gaila Kauno alaus…Nors ir nedideli buvo Lietuvos alaus rinkoj,taciau issiseme…Galbut neskaite sio puslapio patarimu,kaip jiems isgyvent,nebankrutuot ?…Juk jiems NEMOKAMAI tai buvo siuloma,tereikejo paskaityt ir pritaikyt tai savo veikloje…Variantai yra du-1.Arba jie visa tai skaite,bande visa tai pritaikyti sau,taciau nieks nepadejo.Variantas 2.Jie neskaite ir nepritaike to sau,nes paprasciausiai nezinojo kur skaityt apie visa tai…Manau,abu variantai tinka.
Kaip bebutu sunku alaus rinkoje dabar,taciau tendencija yra aiski ir viena-isliks tik didieji Lietuvos aludariai.Apie Kauno alu jau ir siandien mazai kas beprisimena,o po metu kitu nieks nebeprisimins “Ponoro”,”Birzu alaus”,”Gubernijos”(keista ,kad ji dar siandien laikosi is paskutiniuju…),”Butautu”,”Brauer” (nors ir dabar mazai kas zino,kad “Mazeikiu loki “nupirkusi Rivona pavadino ji Braueriu…),neprisimins ir “Vilniaus alaus”,pamirs ir apie “Putoksni”,”Tauros” alu ir daugeli kitu mazyliu…
Dar istrigo Lino straipsnyje tai,kad ir vel kartojasi keliu Lietuvos esamu ir buvusiu firmu pavadinimai.Ceceta,tai manau paminima kiekviename autoriaus straipsnyje…Galbut buvusi firma irgi nepasinaudojo autoriaus strategija…? Norfa,Tele-2 minima jei ne kiekviename straipsnyje,tai bent jau kas antrame…Beje,apie Norfa,kazin ar zino daugelis,kad ji su savo pigiu kainu strategija stovi jau ant bankroto ribos ? Kad jai,istampiusiai visa maisto ir kai kuriu pramoniniu prekiu kainodara Lietuvoje,jau daugelis firmu stabdo tiekima ? Stai jums ir konkuravimas turint tariama mazesne savikaina…
Zodziu,idomu dabar Lietuvos maisto prekiu prekybos rinkoje,labai idomu.Dar siandien buvusieji zinomi ir garbinami pardavejai (NE GAMINTOJAI),rytoj jau gali buti pamirsti…Jau nebekalbant apie visus “mazylius”,kurie dabar gaudo ora lyg zuvys,kurioms stinga deguonies…Ir nepades cia jokia marketingo strategija…
Sekmes visiems pragyvenant sunkmeti !

By: Linas Šimonis

Linas Šimonis — Tue, 30 Nov 1999 00:00:00 +0000

L.Kurtinaiciui: Kaip Kalnapilio darbuotojas, jus turetumete zinoti, kad Kauno alus nebankrutavo ir, mano ziniomis, nesiruosia to daryti. Nors mano zinios labai senos, taciau is tos puses nieko blogo neteko girdeti. O tinkama marketingo strategija ir yra tas skirtumas tarp sekmingos ir nesekmingos bendroves. Mazosios alaus daryklos todel ir gaudo ora kaip zuvys, kad pasirinko netinkama marketingo strategija.

By: Bertas Rafanavičius

Bertas Rafanavičius — Tue, 30 Nov 1999 00:00:00 +0000

Linai,
Aš norėčiau, kad man siūlytų išskirtinį, t.y. tame tarpe ir man patinkantį alų, o ne “neneneneskiestą”… Kyla daug abejonių, ar tai būtų sėkminga diferenciacija, nes ji nei šiokia, nei tokia. Vidutiniam vartotojui “neskiestas” labai sunku apčiuopti, todėl, o ir šiaip, tokia pozicija labai lengvai nukopijuojama, taip pat ir diž. daryklų. Bet koks produktas turi daugiau svarbių “kampų” nei vieną, ir dar neaišku, ar šis visiems yra svarbiausias. Be to, nedaug yra žmonių, kurie kreipia dėmesį į produktų sudėtį ir gamybos niuansus. Antra, kaip dėl marketingo tiesos, kad efektyviau yra siūlyti kažką teigiamo (teigti) nei nesiūlyti neigiamo (neigti)? (neskiestas) O juk mes turime ir jau visuomenėje paplitusį, jos pačios pagimdytą apibūdinimą – gero maisto etaloną: “kaimiškas”. Jame yra viskas, ko reikia: ekologiškumas, natūralumas, tradiciškumas, asmeniškumas. Be to, jis apsaugotas nuo didžiųjų daryklų, nes sunku įsivaizduoti, pvz., Švyturio Kaimiškas…