Lietuvos mokyklose skatinama savižudybė?

Pozicionavimas tai nėra „teorija apie reklamą“, kaip kai kurie nepatenkinti kreatyvai norėtų manyti. Pozicionavimas yra apie tai, kaip smegenys priima informaciją, kaip ją saugo, kodėl ją atmeta (užmiršta).

Pozicionavimo taisyklės galioja visur, kur tik mes susiduriame su informacijos patekimu į mūsų mintis.

Pavyzdžiui, mokykloje.

Lietuva – savižudžių kraštas

Lietuva pasižymi ypač dideliu savižudžių skaičium. Europoje esame nepralenkiami.

Visi apie tai daug kalba, bet niekas nieko nedaro.

Kada dauguma iš mūsų pirmąkart ryškiau susiduriam su savižudybe?

Kada į lietuvio smegenis „įrašoma“ idėja apie tai, kad geriausia išeitis, kai užklumpa didelės problemos – savižudybė?

Ką vaikas mokykloje sužino apie problemų sprendimo būdus?

Ryškiausias įspūdis mokyklose apie problemų sprendimo būdus gaunamas per literatūros pamokas.

A.Vienuolis. „Paskenduolė“.

Aukštinama mergina, kuri savo problemas išsprendė nusiskandindama.

„Ne, ji nėra aukštinama“ – pasakys daugelis, bet nuoširdžiai prisipažinkite, kuris iš jūsų iš savo literatūros mokytojos esate girdėję vienareikšmišką ir aštrų Veronikos pasmerkimą? Pasmerkimą už savižudybę, už tokį problemų sprendimo būdą?

Kuris iš mūsų yra išėjęs iš literatūros pamokos su aiškia mintim, kad nusižudydama Veronika pasielgė gėdingai? Paprastai smerkiama viskas, o apie savižudybę tepasakoma „beliko tik“.

Pirmosios žinutės svarba

Ir tai daroma vaikams, kurių smegenyse idėjų apie problemų sprendimo būdus yra labai mažai.

O informacija, kuri smegenis pasiekia pirmiau, yra priimama kaip „teisinga“, „originali“, ir tik milžiniškų perpozicionavimo pastangų dėka gali būti pakeista į kitą. Jei tik iš viso gali būti pakeista.

Ar tikrai „Paskenduolė“ skatina lietuvius savižudybei?

Mano nuomone – toks jos mokymas mokyklose, koks yra dabar – taip.

Taip dėstydami ją vaikams, aukštindami, o ne pasmerkdami Veronikos poelgį, į vaikų smegenis įrašome labai aiškią žinutę. Gal net patys apie tai nesusimąstydami.

Taip, nusižudo tik keletas lietuvių iš šimto tūkstančių, bet gal kaip tik jų aplinka, jų tėvai ir nesugebėjo savižudybės idėjos pakeisti „aš nugalėsiu visas problemas“ nuostata?

Gal tai buvo labiau pažeidžiami vaikai, bet jiems tai buvo dar vienas lašas vėliau priimti lemiamą sprendimą?

Pakeisti žinutę labai paprasta

Ir net jei tai išgelbėtų tik vieną žmogų nuo savižudybės, reikėtų peržiūrėti vidurinių mokyklų programas ir jų dėstymo metodologijas.

Bendra panieka tokiam problemų sprendimo būdui turėtų būti diegiama jau nuo mokyklos suolo. (O gal ir dar anksčiau?) Kodėl vaikams neuždavus parašyti rašinėlio „kaip aš elgčiausi Veronikos vietoje“? Tegul sugalvoja savo išeičių, kitokių, nei skandinimasis.

Vaikams į smegenis būtų tvirtai įrašyta idėja, kad iš visų situacijų visada yra išeičių, kad problemos tik tuo momentu atrodo baisios, kad savižudybė yra blogiausia, ką galima padaryti.

Vaikai maži, jie nesupras?

Svarbu būti pirmiems

Bet kai paaugs, gali būti vėlu. Ta vieta jau gali būti užimta kitos idėjos. Norėtumėte, kad tai atsitiktų jūsų vaikui? Taigi, tėvams linkiu užbėgti už akių ir Veronikos poelgio įvertinimą savo vaikams „įrašyti“ į jų smegenis pirmiau, nei savo nuomonę pareikš sovietinės švietimo sistemos išugdyti mokytojai.

Nepamirškite, kad idėjų kūrimas mintyse (pozicionavimas) vyksta kiekvieną dieną, norite jūs to ar nenorite, priimate ir suprantate šiuos procesus, ar juos neigiate.

Tai vyksta kasdieniniam gyvenime, versle, meilėje, pramogaujant, mokantis – visur, kur mūsų smegenis pasiekia kokia nors informacija.

Geriau tuos vyksmus mūsų mintyse suprasti ir jais naudotis, o ne neigti ir plaukti pasroviui.

Patiko? Pasidalinkite, prašau, Facebook'e
Jau virš 1000 skaitytojų prenumeruoja pranešimus apie naujus straipsnius. Įveskite savo el. paštą - pranešiu ir jums, kai išeis naujas.
Prenumeruoti

Comments

  1. 1

    + Žaviuosi Linai tuom, jog stengiesi analizuoti pozicionavimą ir kasdieninėje aplinkoje, ne tik verslo.

  2. 2

    Manau, kad per daug nuopelnų priskiriama A. Vienuolio kūriniui. Literatūros pamokų turinį galima pakeisti, tačiau kaip su jaunimo muszokine kultūra: pvz. Nirvanos lyderio savižudybė? Arba istorija: Kalantos susideginimas? Arba kine: Merlin Monro? Tragiški atvejai tampa legendomis, ir tik savarankiškai mąstantis žmogus gali tai teisingai įvertinti. Todėl teisinga straipsnio mintis, kurioje skatinama pateims pamąstyti apie problemų sprendimo būdus. Mąstymas LT mokyklose beviltiškai pralaimi prieš kalimą.

  3. 3

    Tiesą pasakius, nemanau, jog vaikai būdami gilios vaikystės stadijoje (o būtent tokioje stadijoje yra nagrinėjami minėti kūriniai), realiai suvokia savižūdybę, kas tai per velnias…
    Be to savižūdybės kelio niekados nepasirinks bailys, o tvirtai apsisprendusi stipri asmenybė…
    Galiausiai gal ir galima pedagogams prikaišioti interpretacijos neišsamumą, akivaizdžios problemos nuslėpimą, tačiau kaip žinia netgi pats marketingas yra “suvokinių karas”

  4. 4

    Mintis tikrai gera, paskatinti vaikus ieškoti išeičių, bet gal čia (savižudžių gausoje) turi įtakos lietuviškas charakteris, noras padaryti viską labai gerai, o jei nepavyksta…
    Nesu 100-procentinis lietuvis, todėl labai smagu kartais stebėti, kai bendrapiliečiai, tie 100-procentiniai, net žaidimus stengiasi žaisti rimtai, o kai nesiseka, pyksta ir nervuojasi

  5. 5

    Labai teisinga įžvalga. Tačiau reikėtų atskirti du dalykus: postsovietinius mokytojus, kurie patys nežino ir (tiesiogine prasme) nebeprisimena kaip atsidūrė mokykloje, ir dėstymo principus. O šiuo aspektu straipsnio teiginiai kelia abejonių. Nes kai dėstoma istorija, akcentuojama kad graikai nukariavo romėnus ir kada tai padarė, ir kas tada atsitiko kultūriniam palikimui, bet ne kad graikai – baisiai negeri žmonės. O literatūroje analizuojamas pasakojimo būdas ir kūrinio struktūra, bet ne moraliniai aspektai. Tikiuosi, kad taip ir bus, nes kitaip tikrai galėtume priartėti atgal prie sovietinų principų. Ir galiausiai – net kai ateis nauja mokytojų karta, šis teigiamo požiūrio pozicionavimas vaiko galvoje dar vis pirmiausiai priklausys nuo jo tėvų, nors šiek tiek – ir nuo mokyklos.
    Šiaip geras straipsnis sveikintina tema.

  6. 6

    Išsakytos mintys apie savižudybės atsitiktinį pozicionavimą mokiniams tikrai įdomios. Suprantama, kad A. Vienuolio “Paskenduolės” pavyzdys, nėra vienintelė savižudybių priežastis. Tai tik vienas iš daugelio mūsų visuomenėje egzistuojančių veiksnių, kurie žudo ir slopina mažiau socialius žmones. Didžiausia problema jau susiformavę įvairūs stereotipai, įsitikinimai, baimės lemiantys visuomenėje vyraujantį smurto ir išnaudojimo, bandos, nihilizmo kultą. Kur dingo žmogiškosios vertybės? Mokyklose jos nebeturi gynėjų, nes toms vertybėms net šeimose mažai belikę laiko ir noro. Taigi, mums teks ilgai ropoti iš šio liūno, jei visuomenė toliau galvos, kad vaikai užaugs savaime. Daug kas pasakytu, kad jiems rūpi vaikai. Bet ar tikrai? Valdžiai juk nerūpi, o valdžia tai visuomenės atspindys …
    Pirma perpozicionuokime savyje vertybes, o tada ir vaikai užaugs laimingesni …

  7. 7

    Kas nori daugiua sia tema, – tai yra istisas skyrius Gladwell’o Virsmo tashke. Lino mintis panasi, bet is tiesu tai reikia suvokti, kad Veronika, tik vienas is daugelio faktoriu. Pvz.: butu idomu ar butu koks poveikis visuomenei, jei apie savizudybes paprasciausiai nustotu pranesineti TV ir laikrsciai? Gal zmones tiesiog “uzmirstu” toki problemu sprendimo buda.

  8. 8

    Ina rašo, kad “graikai nukariavo romėnus” kažkaip istorijoje minimas atvirkščias variantas, o gal aš mokykloje praleidau tokį svarbų istorijos įvykį. Gal žinovai galėtų paaiškinti?

  9. 9

    Straipnis geras. nuo mokyklos suolo prasideda gyvenimas. Ten subręsta asmenybė, o analizuojant tokius kūrinius, kaip A. Vienuolio “Paskenduolė” bręstančiai asmenybei parodomas lengviausias problemų sprendimo būdas. Ir “gerųjų” mokytojų pasakymas “vaikeli, žiūrėk, kad tau taip nenutiktų…” neretai dar pridedama sava interpretacija. Kažkas iš skaitytojų komentavo, kad šis kūrinys skaitomas vyriasniame amžiuje ir, neva, neturėtų reikšmės, taip, bet kada mus kankina klausimas “būti ar nebuti..”butent kai esame 15-25 metų amžiaus.

  10. 10

    Labai aštrus socialiai angažuotas straipsnis (matyt. Šimoniui ne tas pats kokie lietuviai ir kokia Lietuva). Puiki argumentuota analizė. Seniai laikas valstybiniu mastu programuoti lietuvius (pilietybės prasme, kaip LDK laikais) pozityviam, o ne mums primetamam vergo-būro- baudžiauninko mastymui ir konstruktyviam, kūrybiškam agresyvumui. Tam postūmį galėjo duoti Prezidentas prieš įstojimą į ES ir NATO, ko jis nepadarė, o tik “reiškė susirūpinimą”. Naujausieji emigrantai, kaip ir mūsų verslininkai, ačiū Dievui, pabendravę su ES senbuviais, jau pamatė savąjį potencialą, ir palygino jį su nupezusiais europiečiais. Dabar tai jau atsispindi žiniasklaidoje. Gaila, kad prieš išvykstant ar dirbant su eksvakarais jie galėjo pasiskaityti vien negatyvą apie lietuvius ir Lietuvą. Dar dr. Goebbels’as ir drg. Lenin’as žinojo “daug kartų pakartotas melas gali tapti tiesa”.

  11. 11

    mano nuomone, straipsnis it is pirsto lauztas – viena vienintele argumentacija tokiam skambiam straipsnio pavadinimui – viskas sukraunama ant liaunu nabages Veronikos peciu. Tikrai nemanau, kad tai esminis faktorius, itakojantis moksleiviu smurtavima pries save ir pries kitus.. Kada buvo parasyta “Paskenduole”? Ja skaite ir musu tevai, ir kai kuriu seneliai, taciau tuomet panasiu ideju ju mintyse neatsirasdavo.. siandien uztenka zvilgtelti i keleta TV laidu, ar net tuos pacius filmus vaikams.. ir kaltinti Veronikos nebelieka prasmes… atvirksciai, galetu ja dar karta kiekvienas paskaityti…

  12. 12

    Man patiko Jūsų rašinys. Tačiau, manau, Jūs kalbate toli gražu ne apie Veroniką. Vargšė mergaitė tegul lieka nuošalyje. Man jos mirtis atrodė tikrai nesuprantama – kas geriau įsigilino į kūrinį, tai pastebėjo, kad buvo ilgas kelias su visokiais milteliais ir kt. detalėmis.
    Taigi. Norėjau pažymėti ne Veroniką, o vieną Kauno mokyklos moksleivį, kuris pasikorė “dėl dvejetų”, dėl to, kad liko vasaros pataisų. Tai buvo baisi žinia. Bet kažkodėl visi akcentavo ne padėtį šeimoje, ne auklėjimą, ne kitus dalykus, kurie pastūmėjo vaiką, bet dvejetus. Juk Lietuvoj šimtai vaikų baigia trimestrą dvejetais, bet niekas nesižudo.
    Baisiausia buvo tai, kad žurnalistai palaikė tėvų poziciją – šie apimti nevilties ir šoko (savaime suprantama) kaltino mokyklą. Tuo tarpu mokykla elgėsi korektiškai nenorėdama smerkti tėvų. Pedagogai nekomentavo – nors tyla reiškė, kad jie neva kalti. Galiausiai išėjo taip, kad Švietimo sistema kalta, kad kariasi moksleiviai. Tėvai perkelia atsakomybę.
    Apskritai, sovietiniais metais įpozicionuota “mokykla išmokys ir mokytojai pasirūpins” (o tėvai tuo tarpu gali nuo ryto iki vakaro dirbti fabrike, grįžti pikti ir pavargę…) padarė labai daug blogo. Tas sovietinis požiūris, kad mane visą laiką kažkas turi vesti už rankos ir rodyti kelią, yra žlugdantis – išmoko kratytis atsakomybės.

  13. 13

    Aišku, žiniasklaidos sukeliamas Verterio efektas (kai perskaitę Gėtės romaną nusižudė krūva jaunuolių) – jau seniai mokslo įrodytas faktas. Pritariu Arūnui.

  14. 14

    Dėl problemų sprendimo, Linai, esate visiškai teisus. Ir ši tema ne ką mažiau aktuali kalbant apie mūsų žiniasklaida. Retai kada rasime straipsnį, kur būtų ne tik iškeliamas visas š…, bet ir pateikiami sprendimo būdai. Šioje vietoje mūsų mass media tikrai galėtų pasitempti.
    Iš kitos pusės, Veronika ne vienintelis personažas su kuriuo mokykloje susipažįsta vaikai, todėl “Paskenduolės” sureikšminimas gal kiek perdėtas. Tačiau įžvalgos taiklios.

  15. 15

    Teisingas straipsnis, labai teisingas. Manau, Veronika čia buvo parinkta tik kaip pavyzdys, ji nėra taip labai sureikšminama. Galbūt Kurto Cobaino savižudybė paaugliams daro ir didesnę įtaką, bet tai jau atskira tema apie pop žvaigždes ir pop kultūrą, kuri „tinkamai“ pozicionuoja ne tik savižudybes, bet ir narkotikų, nikotino, alkoholio vartojimą ar net patį nusikalstamumą („Godfather“, „Blow“ ir kt.).

  16. 16

    Rašinėlis iš tiesų geras. Apskritai to meto tautiška literatūra, su kuria mus ir mūsų vaikus pažindina mokykla, su nedidelėmis išimtimis nuteikia niūriam gyvenimui. Ko vertos Bilūno, Žemaitės ir kitų tautinių klasikų istorijos.
    Nenorėčiau būti apkaltintas šventvagyte, tačiau nejučiom susimasčiau ir apie Romo Kalantos tragišką istoriją.

  17. 17

    Linas išsakė įdomią nuomonę – kad LT mokyklose, per lietuvių literatūros pamokas yra skatinamos savižudybės. Manau, kad mokyklos programos – tik vienas iš mažiau reikšmingų veiksnių, kurie paskatina žmogų savižudiškoms mirtims. Manau, visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į šeimos vidų – jaunuolis Kaune nusižudė tikriausiai ne (vien) dėl to, kad jis baigė dvejetais ir kad jis buvo paliktas pataisoms vasarą. Manau, viso to pasekmės galėjo būti jam buvo nepakeliamos – tėvai, draugai, aplinka .. Ir paprieštarausiu nuomonei, kad žudosi tik drąsūs žmonės – kodėl jie drąsūs, jei neieškojo kito sprendimo, o matė tik 1 išeitį – smurtą prieš save?! Kodėl kartais sunku pripažinti save veiksmų pasekmes ir jas priimti iškėlus galvą? Taip, aš taip padariau – bet aš išsikapstysiu!
    Iš kitos pusės, ne kiekvienas sugebės pakelti ranką prieš save … Ir, vis dėl to, manau, drąsus žmogus pažvelgs likimui (ar kaip bepavadinsim paties žmogaus susikurtą situaciją) į akis, o ne užbaigs savo gyvenimą, nes to nesugebėjo…
    Kitas fundamentalus veiksnys – mass media ir jau anksčiau paminėtas Verterio efektas. Kai mūsų žiniasklaida nustos aukštinti, gailėtis ir linksniuoti savižudžius, tada ir Veronikos istorija nebebus tokia baisi … Apibendrinant, savižudybės yra skaudi tema LT. Kai mūsų visuomenė, vyriausybė į tai atkreips pakankamai dėmesio, tada bus pradėta svarstyti ir savižudybių prevencijos priemonių galimybė, kada nors jos bus net pradėtos taikyti.. Nesakau, kad nieko nėra daroma, tačiau, kaip matyti, pavienės iniciatyvos nepagydys visuomenės, nepakeis jos narių požiūrio į problemų sprendimo būdus.

  18. 18

    Pasmerkimas, pasak psichologų, gali veikti kaip postūmis žudytis. Straipsnio autoriui reikėtų pasiskaityti apie krizių prevenciją ir pastudijuoti klinikinę psichologiją, o ne į viešąją erdvę paleisti neadekvačias kūrinių “interpretacijas”.

  19. 19

    Jei prisistatytumėte savo vardu ir pavarde, galėtume padiskutuoti. Kol kas matau tik numestą neteisingai pritaikytą frazę ir baimę būti išjuoktai (-tam?) dėl nemokšiškumo ir situacijos nesuvokimo. Prisistatykite, įrodykite savo tapatybę ir diskutuojam!

Speak Your Mind

*