Populiariausias verslo mitas

Neseniai Lietuvoje viešėjo knygos „Simply Better“ autorius Patrick Barwise. Ir surengtoje konferencijoje bandė įteigti vieną didžiausių verslo klaidų – „geresnio produkto“ spąstus.


Konsultantų yra visokių

Pastaruoju metu iš užsienio į Lietuvą plūstelėjo galybė įvairiausių konsultantų ir ekspertų. Ypač tai paskatino kaip ant mielių augantis tarptautinių konferencijų verslas.

Marketingo legenda Jack Trout, Ryanair įkūrėjas Kell Ryan, Caliper Europe vadovė Chris Pether ir daugelis kitų tikrai puikių savo srities profesionalų.

Tačiau kai kurie atvykę „ekspertai“ stebina. Jeigu jie patys laikytųsi savo propaguojamų dalykų, jie tikrai daug neuždirbtų.

Vienas tokių, neseniai viešėjusių Lietuvoje – Patrick Barwise. Jo tikinimas vadovams, kad svarbiausia yra „paprasčiausiai daryti geriau“, yra ne tik klaidingas, bet galintis tuo patikėjusiems atnešti ir liūdnų pasekmių.

Ką reiškia „geriau“?

„Geriau“ – sąvoka labai reliatyvi. Koks alus geresnis – Kalnapilis ar Utenos?

Kuris biuro pastatų kompleksas geresnis – Europa ar Verslo trikampis?

Kokia picerija geresnė – Pizza Jazz ar Čili?

Kuri vaistinė geresnė – Eurovaistinė ar Camelia?

Kuri parduotuvė geresnė – Senukai ar Ermitažas?

Kuri kortelė geresnė – Labas, Mažylis ar Pildyk?

Kuris laikraštis geresnis – Lietuvos rytas, Respublika ar Verslo žinios?

Kas gamina geresnes dešreles – Biovela ar Klaipėdos maistas?

Kas geriau siuva drabužius – Utenos trikotažas ar Šatrija?

Kurie kompiuteriai geresni – Sonex ar BMS?

Taigi, taip paprastai nustatyti, kas „geriau“, neįmanoma. Viskas priklauso nuo pasirinkimo kriterijų.

Geras aptarnavimas automatiškai negarantuoja klientų antplūdžio

Pastangos aptarnauti geriau, nei konkurentai – irgi ne visada veikia. Tapkite Bitės ir Tele2 abonentais ir pasižiūrėkite, kuri kompanija geriau aptarnauja klientus. Tai kodėl ta, kuri blogiau aptarnauja, prieš porą metų aplenkė „geresniąją“?

Norfa Rimi aplenkė dėl „geresnių“ parduotuvių ir „geresnio“ aptarnavimo?

Kai su vienu savo kolega kartu nueiname papietauti, jis, net neragavęs, ant visko užberia kalną druskos. O man atrodo, kad visos Lietuvos virėjos yra įsimylėjusios. Tai norint mums patiekti „geresnį“ maistą, jį reikia daryti sūresnį, ar mažiau sūrų?

Sakykime, jūs pagerinote savo klientų aptarnavimą. Pas jus pradėjo pereiti konkurento klientai. Kodėl turėtumėte manyti, kad konkurentas to nepastebės, ir nesiims priemonių „nepaleisti“ kitų savo klientų?

Prastas aptarnavimas – grubi klaida

Taip, jeigu konkurentų aptarnavimas ar pats produktas yra ženkliai prastesnis nei jūsiškis, tai jūs turite šansą. Turite šansą, kad nusivylę konkurento pirkėjai išbandys jus ir, jei jūsų produkto „kokybė“ ženkliai skirsis nuo konkurento, pas jus ir pasiliks.

Tačiau tai ne jūsų „geresnio produkto“ strategijos rezultatas, o konkurento klaidos išnaudojimas. Grubios konkurento klaidos. Tarp kita ko, ji ne tokia jau ir reta.

Pora pavyzdžių iš didelių ir mažų įmonių gyvenimo.

Hansabankas ir Nord/LB

Buvau aš Hansabanko klientas. Ilgai – septynerius ar aštuonerius metus – nuo senų laikų, kai LTB dar turėjo poziciją „gyventojų bankas“.

Dėl kažkokių nuopelnų netgi jų „Auksiniu klientu“ tapau.

Bet vieną dieną, skaitydamas banko ataskaitą, pastebėjau man nežinomus banko užkrautus naujus mokesčius. Susisiekiau su „auksinius klientus“ aptarnaujančiu asmeniu ir nusistebėjau. Man buvo pasakyta, kad tai mano problema, apie tai jie skelbė kažkur savo interneto puslapyje (!).

Nusistebėjęs, kad man apie papildomus mokesčius nebuvo pranešta, vienareikšmiškai pasakiau, kad nesiginčysiu dėl kitų mokesčių dydžio, tačiau tie, pakeistieji (nors tai tesudarė keliolika litų per mėnesį) yra mano pasirinkimo kriterijus, ir būsiu priverstas pasiieškoti kito banko, jei mane vers juos mokėti. Kitaip tariant, man tie papildomi mokesčiai buvo banko „kokybės“ rodiklis.

Banko tarnautoja pažadėjo „pasitarti su valdžia ir man pranešti“. Po mėnesio, nesulaukęs atsakymo, paskambinau aš pats.

Atsakymas neigiamas.

O tuo tarpu NORD/LB buvo tik ką išsiuntinėjęs laiškus su pasiūlymu tapti jų klientais. Nors tą laišką jau buvau išmetęs (tuo metu manęs tai visiškai nedomino), paskambinau pirmu pasitaikiusiu NORD/LB telefonu, ir vakare mano biure jau sėdėjo banko atstovai su nusiteikimu padaryti viską, ko prašau.

Juos čia atsirasti išprovokavo pats Hansabankas. Jeigu ne Hansabanko veiksmai, tikrai nebūčiau savo visų sąskaitų perkėlęs į NORD/LB.

Duona: Raseinių ir Baltasis pyragas

Dar vienas klientų perviliojimo, pasinaudojus konkurentų klaidomis pavyzdys – smulkieji duonos gamintojai.

Prieš kelerius metus, kai jau buvo įsigalėjusios didžiosios duonos kepyklos – Vilniaus duona, Fazer – Gardėsis, Klaipėdos duona, Gudobelė, nedidelė duonos kepyklėlė Raseinių duona padarė teisingą žingsnį – į rinką patiekė ne į visų didžiųjų gamyklų kepamą panašią duoną, bet visai kitokią. Kai visi prekybos centruose pardavinėjo visiems įprastai atrodančius kilograminius kepalus, Raseinių duona iškepė ir į Maximas patiekė ketvirčio kepalo dydžio Marčios duonos.

Jos skonis buvo kitoks, truputį salstelėjęs. Nepaisant primityvios (lyginant su didžiosiomis kepyklomis) pakuotės ir prastokų vietų lentynose, per keletą metų ji subūrė pakankamą lojalių klientų būrį. Niekieno negąsdino net didoka jos kaina, visi ją pirko dėl kitokio skonio.

Dabar šios duonos nėra. Ji tapo savo populiarumo auka.

Didėjant pardavimams, ženkliai suprastėjo jos „kokybė“ – duona dažnai būdavo neiškepusi. Tokios jos niekas nepirkdavo, ji užsigulėdavo lentynose. O pirkėjų tyrimo duomenimis, duonos šviežumas yra vienas pirmųjų pasirinkimo kriterijų.

Baltasis pyragas – šlovė ir nuopuolio ženklai

Šia Raseinių duonos klaida geriausiai pasinaudojo kepykla Baltasis pyragas. Parduotuvėse atsirado ženkliai kitokio skonio Ajerų duona. Taip, ji buvo panašiai salstelėjusi, kaip ir Marčios duona, tačiau visada šviežia.

Marčios duonos mėgėjai, neapsikentę pastoviai neiškepusios duonos, pradėjo žvalgytis kitos, atitinkančios jų skonį. Daliai iš jų artimiausias „kitoks“ skonis buvo Baltojo pyrago Ajerų duona.

Pasinaudojęs Raseinių duonos klaida, Baltasis pyragas perviliojo pirkėjus (ne visus, žinoma) pas save.

Tačiau dabar Raseinių duonos klaidą daro ir Baltasis pyragas. Parduotuvėse Ajerų duonos arba nebūna, arba ji būna besibaigiančio galiojimo laiko – švelniai tariant, nelabai minkšta. Parduotuvių darbuotojų teigimu, jos pradėjo mažiau pirkti (žinoma, kodėl aš turėčiau pirkti seną duoną?), tačiau kiek pastaruoju metu tyrinėjau šios duonos mėgėjus, jie tiesiog neberanda jos šviežios – arba sena (kaštų taupymo pasekmė? Blogas darbas su prekybos tinklais?), arba išpirkta.

Tai klaida, didelė klaida, verčianti pirkėjus žvalgytis kitos „kitokio“, saldesnio skonio duonos…

„Kokybė“ – tik kliento nepraradimo priemonė

Iš šių paprastų pavyzdžių matyti, kad klientus kompanijos perviliojo ne dėl „geresnės kokybės“ strategijos, bet pasinaudojusios konkurentų klaidomis – suprastėjusia jų „kokybe“.

Lietuvoje tai nutinka gana dažnai. Dažnai kompanijos ima ir užmiega ant sėkmės laurų.

Jei konkurentai nebūtų darę klaidų, tai „geresnės kokybės“ argumento pirkėjams perimti tikrai nebūtų užtekę. Reikėtų produkte turėti kažką originalaus, ko negali ar nenori pasiūlyti konkurentai. Reikėtų turėti klientui reikšmingą išskirtinumą. Tiek reikšmingą išskirtinumą, kad jis būtų motyvu pirkti.

Kaip „kokybę“ paversti išskirtinumu

Kadangi pats žodis „kokybė“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus, girtis, kad „mūsų produktai yra geros kokybės“ yra beprasmiška.

Žymiai naudingiau pasirinkti vieną kriterijų, apibrėžiantį „kokybę“ ir visą dėmesį suteikti jam.

Neskiestas alus. Didžiausias mobiliojo ryšio operatorius. Pigiausių maisto parduotuvių tinklas. Lietuviškas „šampanas“. Lietuviškas kečupas. Lietuviškas majonezas.

Visus šiuos produktų gamintojus turėtumėte atpažinti iš šių apibūdinimų. (Na gerai, prisipažįstu, apie neskiestą alų jūs galėjote sužinoti tik iš mano straipsnio)

Tik taip, susieję savo produktą su viena idėja, galime tikėtis, kad klientai, kuriems tas kriterijus svarbesnis už kitus, pasirinks mus. Jų mintyse mes būsime „kokybiški“.

Tereikia tik susitarti, ką reiškia žodis „kokybė“. Daugiau druskos ar mažiau?

Išskirtinumas ir kokybė

Taigi, produkto „kokybė“ tėra kliento lūkesčių išpildymas. Tai negali būti verslo filosofija, tai tiesiog būtina išlikimo versle sąlyga. Neišpildyti kliento lūkesčių – klaida, o ne strategija.

Verslo strategija yra išskirtinumo paieškos, pozicionavimo idėjos pirkėjo mintyse suradimas ir nuoseklus jos įtvirtinimas visomis įmanomomis priemonėmis.

„Geresnio“ produkto, „geresnio“ aptarnavimo konkurentai tiesiog gali neleisti padaryti. Bet ką jie gali leisti padaryti – tai kitokį produktą ar paslaugą. Tik tas kitoniškumas mūsų klientams turi būti toks svarbus, kad jie rinktųsi mus, o ne konkurentus.

Ir netikėkime konsultantais, sakančiais, kad „kokybiškas“ produktas pats savaime garantuoja sėkmę. Netiesa. Sėkmei būtinas ir to produkto išskirtinumas.

Nes priešingu atveju, kaip pasakė Jack Trout, „geriau jau turėkite mažiausią kainą“.

Patiko? Pasidalinkite, prašau, Facebook'e
Jau virš 1000 skaitytojų prenumeruoja pranešimus apie naujus straipsnius. Įveskite savo el. paštą - pranešiu ir jums, kai išeis naujas.
Prenumeruoti

Comments

  1. 1

    hmmm… “Simply Better” as suprantu, kaip “tiesiog geresnis”. ir tai, mano manymu, negali buti supaprastinta tik iki “kokybes”. kokybe yra de facto. daiktas turi funkcionuoti taip kaip turi. Jis turi tarnauti tiek kiek turi ir t.t. cia standartai ir kokybes politikos, isipareigojimai ir t.t. tai tik viena is produkto savybiu. Po “Simply Better” ideja jauciu, kad slepiasi daugiau. t.y. pranasumas visomis produkto savybemis: – patogumas
    – dizainas
    – funkcionalumas ir t.t. google, skype tai puikus pavyzdziai. dabar gi galite gincytis ar kurejai naudojo “pozicionavimo” teorijas ar tiesiog sieke sukurti “geresni produkta” ir kas leme jo sekme.

  2. 2

    Na man jau darosi keisti tie Jūsų straipsniai … Pradedu suprasti jog viska rasote iš savo varpinės ir taip kaip viską pats suprantate, ir čia yra gerai, tačiau man Jūsų (gerb. autoriau) supratimas darosi vis keistesnis. Šitas pvz. mane pribaigė :) – Hansabankas ir Nord/LB

  3. 3

    Geresnis. Dar geresnis. Tiesiog – kitoks. Laipsniavimas – dvistelejes numeris.
    Man “-esni”, “-iausi”, “kitokie” ir panasus kokybiniai apibudinimai blokuoja tolimesni informacijos priemima. Paprastesnio imlumo respondentai tai gali priimti netgi asmeniskai – visa tai lyginama su jais: “-esni”- uz juos, “-iausi” – tai cia ne apie juos, “kitokie” nei jie ir pan. Isvada – ne mums, ne apie mus.
    Imtu tiesiog xebryte ir pozicionuotu savo “-esniu”, “-iausiu”, “kitokiu” kokybiniu savybiu esme zinuteje.
    Straipsnis – geras, taciau priestaravimu nera ir diskusiju neturetu sukelti :))
    Mantauto pateikti Google ir Skype pavyzdziai – tikrai super. Xebra dare KITOKI daikta, stengesi padaryti gera, o ne geresni, ir gavosi. Dabar gi faktiskai visose diskusijose kramtom daikto kelia iki vartotojo nuo gamintojo, o pacio daikto tema kazkaip nelieciama. Daiktu kokybe per paskutinius 10 metu zymiai pablogejo, nepatikrinti saltiniai teigia, kad apie 1,5 karto. Taip gaminama rinka ;) O sako, kad rinkoj automatiskai viskas… Tie kas gamina rinka, gali ir automatiskai, ir pavieniais suviais, o jei panores – isvis ant saugiklio pastatys :)) Simply – sutrumpini daikto technologini resursa – reikes dazniai ji isigyti, sumazini kokybe – servisai tures ka veikti, ir velgi – dazniau pirks :) Legalus monopoliai – aero biznis – oro linijos ir aeroustai jau seniai deda skersa ant keleiviu aptarnavimo kokybes – o kur mes desimes? :) Tai jau tokio lygio monopolka, kad EU komisija isleido “Oro liniju keleiviu teises” :))) Atrodo – kam, juk avia kompaniju daug, nepatiks – pasirinksi kita, laisva rinka, kas cia per “teises ir pareigos”?. Ne taip jau ju daug, ant pirstu suskaiciuoti galima. Todel ir daro ka nori. Rimtai – pasiziurekit ir atsispaudinkit, geras daiktas, kas keliauja – iskart ivertins: http://europa.eu.int/comm/transport/air/rights/doc/2005_01_19_apr_poster_lt.pdf “Baltasis pyragas”, Ajeru duonyte – man tikrai skaniausia is siuo metu esanciu tinkluose. O kelias sios duonytes buvo toks – is pradziu ji buvo tiekiama i restoranus ir kavines su firminiais padekliukais – tsakant – paskanaukit ir ieskokit :))

  4. 4

    Skaitant drasius ir grieztus gerb. Simonio straipsnius man susidaro toks vaizdas, kad Lietuvoje geru reklamu, prekiniu zenklu ir teisingo pozicionavimo nera… [nebent pozicionavimo strategija kure ta ismanantis konsultantas (-ai)]
    ==========================
    O gal as nesu pastabus skaitytojas ir nesuprantu, kad viesa kritika (kitaip tariant – daznai teisingos pastabos) yra paslaugos isskirtinumas ir pozicionavimas…
    ==========================
    Puiki ideja!
    ————–
    Juk idomu paskaityti viesai brukamas galingu pasaulio ekspertu klaidas ir nesugebejima paciu saves tinkamai pozicionuoti ar buti isskirtiniais. Ka jau kalbeti apie reklamas ir sukius, kuriuos girdime ir matome savo TV ekranuose kone kas 12 minuciu kas vakara… + kvienam kanale.
    —————————————–
    Zinoma, klystam visi !
    Nekurie is savo klaidu mokosi…
    … o kaikurie analizuodami kitu klaidas – reklamuojasi… Juk idejas vistiek daugeliu atveju kuria ir “stumia” agenturos ir konsultantai…
    —————————————–
    Ideja man patinka, bet, nezinia kokiu kodeksu yra varzomos verslo imones jei iki siol viesai ir garsiai tuo nesinaudoja… Jei ir teko matyti viesa prekybininku kova spausdinant prekinius kvitus spaudoje – viskas baigdavosi grasinant teismais…
    ———–
    Gal internetas ne viesa vieta.
    ———–
    Man vistiek idomi ideja.
    Reiks lankytis cia dazniau, nes man idomu, ar Lietuvoje vyksta kas nors teigiamo, gero, naudingo ir be klaidu. Viliuosi kada nors paskaityti gerbiamo autoriaus straipsni, kuris liaupsins kokia nors pozicionavimo ideja, kuria sukurs ne pats autorius, o lietuvos idejininkai, lietuviskom rankom ir, ko gero, lietuviskai imonei. Man nuosirdziai idomu. Pagarbiai,

  5. 5

    Kokybė – vienas iš galimų produkto išskirtinumų. Jei visi konkuruojantys produktai yra kokybiški – taip, kokybė nebebus išskirtinumas. Tada tenka rinktis kitus išskirtinumo atvejus: kaina, įvaizdis, pasiekiamumas ir t.t. Išskirtinumas privalo būti svarbus pirkėjui, sunkiai nukoopijuojams ir t.t. – parodykite man rimtą marketologą, ar verslo strategą, kuriam šios standartinės itesos būtų nežinomos… :)
    Nors visiškai sutinku su gerb. Linu dėl važinėjančių “ekspertų” seminarų abejotino kainos/kokybės santykio, visgi manau, kad šiuo atveju “Simply better” išversta labai jau trivialiai ir į šį žodžių žaismą žiūrima per siaurai. “Simply better” aš suprantu kaip “turėk geresnę prekės kainą”, “buk labiau pasirengės pokyčiams”, “surink geresnė darbuotojų komandą”, “sukurk geresnį produkto įvaizdį” ir t.t. – būk “Simply better” (nerandu šios frazės išreiškiančios verslo psichologiją lietuviško atitikmens).

  6. 6

    Sveikas Linai.
    Pati pozicionavimo idėja tikrai gera, bet ne vienintelė.
    Tai, kad rašai apžvelgdamas įvairius įvykius šiuo aspektu yra vertinga, tačiau tas agresyvumas su kuriuo kartais užsipuoli savo straipsniuose kitaip mąstančius rodo Tavo pačio nepakankamą pasitikėjimą savimi.
    Paprastai gera idėja gali būti patobulinta pozityviai bet kritiškai žvelgiant į ją.
    Tai reiškia, kad nereikia besąlygiškai remti tik pozicionavimo įkvėpėjus ir užsipulti kitų krypčių autorius. Ypač prastai atrodo, kai kai kurie kitų autorių sakiniai ištraukiami iš konteksto.
    Tačiau nenoriu būti labai kritiškas Tavo atžvilgiu.
    Manau, kad darai gerą darbą ir linkiu Tau visokeriopos sėkmės.

  7. 7

    Mano manymu Algirdo Talijūno pastabos labai geros, taciau noreta labai graziai viska pasakyti. Man asmeniskai p. Linas su kiekvienu straisniu krenta vis zemyn, nors gal anskciau to nepastebedavau. Net darosi nebeidomu skaityti straipsnius, nes toks jausmas jog juos raso ne tam tikros srities profisionalas o studentas ar neaisku kas. Linkeciau Linui atsitiesti ir pradeti rasyti, analizuoti kaip tikram savo srities profisionalui, o ne kaip pirmo kurso studentui. Taip pat palinkesiu Linui sekmes.

  8. 8

    Pritarčiau Lino ir kitų išsakytoms mintims dėl kokybės pavertimo išskirtinumu. Pozicionavimas “kokybiškas” rinkoje veikia gana trumpą laiką, t. y. kol atitinkamos paslaugos ar produktai savo gyvavimą tik pradeda ir įsibėgėja, o vienas iš jų yra tikrai kokybiškesnis už kitus (jokiu būdu nemeluojant). Paskiau, tikiuosi :), visi tampa kokybiški, nes nori tapti perkamais. Vėliau tai nebeveikia. Reikia išskirtinumo iš visų kokybiškų. Tada labai naudinga apklausti klientus (žmonės nekvaili) ir sužinoti kas jiems svarbu. Tai tikrai padeda perpozicionuoti lyg ir tą patį produktą. Arba, kaip pataria Jack Trout, sukurti naują produkto kategoriją :)
    Linai, Tikrai pasigendu gilesnių analizių ir atvejo studijų.
    Sėkmės.

  9. 9

    O man straipsnis patiko: atliko savo “užvedančią” funkciją visai neprastai, net jei ne viską galiu patikrinti ar patvirtinti. Bet tai – tikro mąstančio vartotojo patirtis, o todėl – tikra. Dėmesį norėjau nukreipti į verslo kalbos žaismes: žodis “quality” turi įdomų daugiaprasmiškumą. Tai – ir kokybė kaip tokia, bei kiek kita reikšmė: savybė. Žaidžiant pozicionavimo žaidimus galima rinktis norimą prasmę. Kažkam svarbios paskiros savybės (druskos kiekis kažkame) o ne kokybė, kaip užtikrinamų (ar tikrai?) savybių rinkinys. Vis tik jokiu būdu nenuvainikuočiau kokybės, kaip užtikrinto vieneto! Juk tai iš prekės atpažinimo psichologijos primityvų: gera arba ne tokia gera. Praverstų įžvalgesnis pasvarstymas apie savybių ir kokybės santykį.

  10. 10

    Gerbiamas Linai, jeigu būtumėte dalyvavęs Simply Better paskaitoje ar bent skaitęs šią knygą, o gal tiesiog išgirdęs autoriaus požiūrį, turbūt būtumėte kiek kitaip parinkęs savo argumentus :) Nors lyg ir atrodytų, kad buvote konferencijoje, gal nesupratote terminų? Nes, kad ir kaip diskutuotų čia pasisakę lankytojai, Simply Better autorius tikrai savo kalboje neminėjo “svarbiausia yra „paprasčiausiai daryti geriau“, o pristatė savo poziciją, kaip grįžimą prie paprastumo, prie reklamos šaknų. T.y., “paprasčiau yra geriau”. Autorius tiesiog minėjo, jog dabar dažnai reklama daroma dėl reklamos, o viskas, ką nori matyti ir girdėti klientas – tai kaip produktas ar paslauga patenkins jo poreikius. Kaip vartotojui, man neįdomu, kokioj pakuotėj yra alus ar saldainiai, mane pirmiausia domina jų skonis. Ir netgi jei susižavėčiau pakuote iš pradžių, produktui nepatenkinus mano lūkesčių, aš jo daugiau nepirksiu. Būtent apie esminių poreikių iškėlimą iš po reklamos dulkių ir kalba Patrick Barwise savo knygoje. Beje, dauguma teiginių žinomi, tačiau negaliu su jais nesutikti :) Tad sėkmės kitą kartą įsigilinant į temą.

  11. 11

    Straipsnis gal ir neblogas, tačiau labai jau per asmeninę prizmę. Neobjektyvu, bent jau iš pirmo įspūdžio.
    Átarimą kelia ir tie tyrimai minimi neatrodo rimtai be tikslesnių faktų. Na ir situacijos dauguma atvejų remiasi daugiau į “skonio reikalas” nei objektyvus kokybės įvertinimas.
    Bet kokiu atveju sveikintinos pastangos. Ačiū.
    Gaila tik,kad pats autorius nedalyvauja diskusijoje, būtų įdomu.

  12. 12

    Neobjektyvumas ir kitų praktikos nepaisymas, neatsižvelgimas į ją, o gal net ir nenorėjimas ją taikyti labai jau akivaizdus bruožas straipsniuose. Novatoriškų idėjų pasigendu (na tų nemokamų…). Vis tie patys retoriniai klausimai “Kuris geresnis…?”, o atsakymų nulis, sprendimų būdų tik vienas – kreipkitės į mus, verslui būdingos statistikos nė viename straipsnyje nematyti, vis tie patys pavyzdžiai, neskaitant pilstymo iš tuščio į kiaurą. Aš taipogi, Linai, nusivyliau Jūsų rašomais straipsniais. Pats retai dalyvaujate diskusijose vienas dalykas, antras – patys straipsniai neteikia stimulo lankytojams viešai diskusijai tarpusavyje, trečia – labai daug nepatikrintos filosofijos straipsniuose, mažai įtaigos, ir t.t. Aš jau pasirinkau alternatyvą – Verslo Banga portalą.

  13. 13

    Pritariu Žygimantui. Pasigendu argumentų, retorika tapo neįdomi ir nuobodi. Nesu prieš retoriką, tačiau manau, kad jos perdaug – tai generuoja tuščią “pilstymą”. Tiesiog mėgstu konstruktyvią, argumentuotą bei generuojančią naujas idėjas ir sprendimo būdus diskusiją.

    Tiesiog tai atsitinka su kiekvienu anksčiau ar vėliau – laikas keistis!

  14. 14

    Na iš dalies dalies pritariu komentarams. Pilstymas iš tuščio į kiaurą nuobodus dalykas. Tačiau šis straipsnis (kaip ir daugelis kitų Lino stripsnių) žvelgia iš vartotojo (NE gamintojo perspektyvos), nes Linas būdamas pozicionavimo (idėjos) šalininkas ir žvelgia ta perspektyva kurią mato vartotojas, atmesdamas prekės/paslaugos teikėjo poziciją. Nepamirškime – pozicionavimas, tai teorija ir praktika apie vartotojo mintyse vykstančius pokyčius. Todėl nemanau, kad šioje vietoje Linas pilstė. Jis eilinį kartą (kodėl reikia tiek eilinių, kad suvoktum esmę) bandė įrodyti pozicionavimo kaip vieno esminių (ne mažiau reikšmingų nei reklama) rinkodaros formavimo būdų įtaką.

  15. 15

    Martynai, geniali fraze: “Kodel reikia tiek eiliniu, kad suvoktum esme”. Jei nepriestarauji, as ja naudosiu dazniau. Nors atsakymas irgi aiskus – mintys priesinasi pokyciams. Beje, sia musu smegenu darbo savybe ir yra viena is tu, kurios pritaikomos pozicionavimo praktikoje. Ir labai daznai. Aciu uz tikslu komentara – svarbiausia is tikruju i viska zvelgti is pirkejo, o ne is gamintojo puses. beje, reklama ir pozicionavimas nera priestaraujantys dalykai. Reklama kartais irgi puikiai atlieka savo darba. Tik tam, kad ji butu efektyvi, reikia laikytis tam tikru taisykliu.

Speak Your Mind

*