Stipri gamyba ar stiprus brand?

Sako, Kinija nuo Amerikos atsilieka tik trimis mėnesiais. Bet koks produktas, pagamintas Amerikoje, po trijų mėnesių būna nukopijuotas ir masiškai pradedamas gaminti Kinijoje.

Vienintelis dalykas, kurio neįmanoma nukopijuoti, yra brand.

Kinai gali prigaminti milijonus pigių MP3 grotuvų, bet jie nebus taip perkami, kaip brangūs iPod. Kinai gali nukopijuoti net Ferrari, bet vargu ar jiems pavyks pardavinėti ją bent už pusę kainos.

Stiprų brand sukuria ryškus to brand išskirtinumas pirkėjo mintyse.

iPod. Ferrari. Harley Davidson. Rolls Royce. Tiffany. Nike.

Rolex plagiatų neperka žmonės, norintys įsigyti Rolex. Kinietišką Rolex perka tik tie, kurie tikrojo nenusipirks niekada. Ir su plagiatais Rolex kovoja ne todėl, kad tai konkurentai, o todėl, kad išlaikytų „brangaus laikrodžio“ išskirtinumą – kas pirktų brangų laikrodį, kurį gali įsigyti kiekvienas?

Sunkiai gyvena tik tos įmonės, kurios neturi stiprių brand ir neiškėlė gamybos į Kiniją.

Jeigu gamyboje Kinija nuo Amerikos atsilieka tik trimis mėnesiais, tai brand kūrime – dešimtmečiais. Jiems belieka arba išmokti kurti stiprius brand, arba pirkti jau sukurtus – kaip Lenovo padarė su ThinkPad.

Nes didysis pelnas lieka pas tą, kuris valdo brand, o ne pas tą, kuris valdo gamyklą.

Lietuvoje – analogiški procesai

Ir Lietuvoje pelningiausiomis tampa tos įmonės, kurios sugeba sukurti stiprų brand. Jei turi tik gamybą, pamažu tampi tik gamykla, vykdančia stiprių brand savininkų užsakymus ir konkuruojančia su kitomis gamyklomis iš esmės tik kaina.

Jei turi stiprų brand, konkuruoji jau nebe kaina, o savo išskirtinumu. Kaina svarbu, tačiau ne svarbiausia.

Daumantų ir Veiverių. Du panašūs majonezo gamintojai, tačiau vienas iš jų sugebėjo pirmesnis įsitvirtinti pirkėjo mintyse kaip „tikras, Lietuvoje pagamintas vakarietiško skonio majonezas“, o kitas tapo majonezo kitiems prekių ženklams gamintoju. Atspėkite, kuris iš jų užsidirbo tiek pinigų, kad sugebėjo nupirkti didžiausią savo konkurentą – Vilniaus majonezo gamintoją?

Žinoma, kad Daumantų, sugebėjęs sukurti vieną stipriausių brand Lietuvos maisto pramonėje.

Gamyba reiškia apyvartą. Brand reiškia pelną

Nike pasižymi tuo, kad neturi nė vienos savo gamyklos. Nė vienos. Kartoju dar kartą: NĖ VIENOS.

Viską jiems gamina mažiausią kainą pasiūliusios gamyklos.

Kartais tai būna ir lietuviai.

Kad Inkaras gamino sportinius batelius žinomų brand savininkams, girdėjome visi. Subankrutavo jis ne vien dėl to, kad juos gamino, prie bankroto privedė kitos jėgos, tačiau kad pelną iš gamybos vargu ar sugebėjo gauti – akivaizdu.

Šiandien Lietuvoje yra ir kitų įmonių, gaminančių Nike ar Adidas produkciją. Kiek kartų ta produkcija pabrangsta, kai ant jos užklijuojamas Nike ženklas?

Tai išreiškiama ne procentais. Tai išreiškiama kartais. Dukart. Triskart. Gamintojams paliekami vargani trupiniai. Nes gamintojų konkurencija aštrėja, o su stipriais brand kovoti yra labai sunku.

Kada svarbu turėti gamybą?

Kai kada nuosava gamyba – sveikintinas reiškinys. Tuomet, kai pirkėjas pasiruošęs už daiktą mokėti daugiau, žymiai daugiau – tiek, kad padengtų didesnius gamybos kaštus. Ypač tai juntama, jei šalis, kurioje gaminama, sukuria teigiamas asociacijas pirkėjo mintyse. Noriu, kad mano kompiuteris būtų pagamintas Kinijoje (nes ten pigiau, kokybė tokia pati), tačiau laikrodis – Šveicarijoje. Sportinė apranga siūta Indijoje, Pakistane ar Vietname (vėlgi – pigiau), o automobilis rinktas Japonijoje ar Vokietijoje; sportiniai batai pagaminti Kinijoje (bet suprojektuoti Amerikoje arba Europoje!), tačiau vaistai – Šveicarijoje.

Nedažnai, tačiau kartais pati kilmės šalis sukuria pridėtinę vertę, todėl turint stiprų brand, kilmės šalis bei nuosava gamyba gali turėti pranašumą. Tik šiuo atveju reikia sugebėti šiuo pranašumu pasinaudoti ir pirkėjo mintyse sukurti asociaciją, kad verta mokėti brangiau, jei produktą gaminame mes, o ne pigios darbo jėgos gamykla.

Bet tai galioja TIK tuo atveju, kai turime stiprų brand. Jei brand silpnas ar jo visai nėra – tai yra, egzistuoja tik jokių asociacijų nesukeliantis pavadinimas – nuosava gamyba ar kilmės šalis negelbės. Atvirkščiai, dažnai didelės pastovios išlaidos tampa akmeniu po kaklu, privedančiu prie nuostolingos gamybos ir bankroto.

Konkurencija tik stiprės

Ateityje konkurencija bus dar aršesnė, nei šiandien. Tai, ką šiandien mes vadiname nuožmia konkurencija, po dešimties metų primins pagyvenusių poniučių arbatos vakarėlį.

Po dešimties metų mes svajosime apie tokį konkurencijos lygį, koks yra šiandien.

Ką galite padaryti šiandien, kad po dešimties metų būtumėte padėties šeimininkai? Ką darote, kad po dešimties metų būtumėte padėties šeimininkais?

Kur reikėtų investuoti šiandien – į gamyklų statymą ar brand kūrimą?

O kur jūs investuojate šiandien?

Patiko? Pasidalinkite, prašau, Facebook'e
Jau virš 1000 skaitytojų prenumeruoja pranešimus apie naujus straipsnius. Įveskite savo el. paštą - pranešiu ir jums, kai išeis naujas.
Prenumeruoti

Comments

  1. 1

    Taikliai pastebėta! Tiesiog kiekvieną eilutę jaučiu savo “kailiu”. Žinia, nieko nuostabaus, nes Lino straipsniai “bręsta” iš gyvenimo, ypač iš jo klientų patirties. Gal kai kuriuose straipsniuose (šiam tai negalioja) sutirštinamos spalvos, kad išprovokuoti diskusiją, tačiau juk tai – Šimonis!

  2. 2

    Kas teisybe, tas ne melas.

  3. 3

    Man susidaro tokia nuomone, kad vienintelis teisingas kelias versle yra BRAND ir pozicionavimas stackeholder’io pasamoneje. O ar nepamirsote, kad be marketingo strategijos dar egsiztuoja ir bendroji verslo strategija kuri gali labai smarkiai prasilenkti su prioritetiniu investavimu i BRAND’a! Labai geras pavyzdys yra tos pacios Nike gamyklos kurios aria tam, kad gautu savo grasius (kaip teigia autorius), bet idomu ka darytu ta pati Nike kompanija jei tokiu gamyklu nebutu….? O ir ar visos tos gamyklos, tuo paciu ir Kinijoje uzdirba grasius? Ne! Beje, o kas kaltas, kad Inkaras neperkele gamybos i Kinija? Taigi siuo atveju kaltas ne nenoras investuoti i stipru Brand’a, bet bendrosios strategijos neturejimas. O dar kas toks jau ismintingas ir drasus pareiksti, kad tie kurie neturi stipraus BRAND ateityje susilauks tokio pat likimo kaip ir Inkaras? Ar jums pasakyti pavizdziu? 1. Eks Kauno popieriaus fabrikas, dabar UAB “Baltpaper”. Imone neturi stipraus BRAND’o, o uzuot i ji investavusi septinmyliais zingsniais visus resursus investuoja i gamyba, jos optimizavima ir morernizavima. Rezultatas? Rodikliai yra geresni nei pvz. Daumantu. 2. AB “Plasta” nieko, apskritai nieko neinvestuoja i Brand’a. Viska ideda i R&D (Reasearch and Development). Investuoja i nuosavu technologiju kurima, i automatizacija ir labai sparcia pletra. Kaip manote koks rezultatas? Puikus. Dar reikia pavyzdziu? Isvada. Niekas neteigia, kad investuoti i BRAND’a yra blogai ar neteisinga, bet reikia suprasti, kad pasaulis nesisuka tik aplink BRAND’a. Svarbiausia tureti labai stipria ir turincia esmine kompetencija bendraja strategija, o toji kompetencija gali buti ir Brand’as ir naujosios technologijos, ir zemi kastai ir bet kas kitas ar viskas kartu.

  4. 4

    ilgai galvojau, kaip cia paneigti pono Lino straipsni, nes is dalies as nesutinku su ta nuomone, kad brand’as yra viskas, bet kuo ilgiau masciau, kodel as taip nemanau, priejau prie isvados, kad ir kiek mes investuojame i gamyba, galiausiai prieiname prie brand’o…
    geras straipsnis.

  5. 5

    Puikus straipsnis.Mintyse bandau visa tai paneigti, tačiau nepavyksta pririnkti pakankamai argumentu, kadangi kaip ir Barbora minėjos….”Galiausia prieiname prie brand’o”…
    Beje galėtu p. Linas ir dažniau pamaigyti maigynė (klaviatūra), kadangi jo straipsniai mane priverčia paanalizuoti situaciją pačiam.

  6. 6

    as siek tiek ne apie straipsni. Linai, kam skiri savo visus straipsnius? :) Tiem, kas ju neskaito ir yra savaime protingi, nes jau turi savo Daumantu majoneza?
    Noriu paraginti svietejus siek tiek pradeti kalbas pacia aktualiausia tema “labas. tai mano pirmas zingsnis”. butu idomu ka patartumete, kredituotis? dirbti kiaura para ir pamirsti miega? :)

  7. 7

    Geras straipsnis, visa tiesa apie tai, kas yra akivaizdu, taciau plika akimi sunkiai matoma ir sunkiai suvokiama.. Tie, kas dirba tokiose imonese, kur viskas paremta gamyba, taip ir verda savo sultyse, manydami – kad visas rezultatas ir visas pelnas tik per gamyba.. Gaminkime, investuokime i gamyba ir musu produkcija pirks visi.. Deja, deja.. Pirkejams visiskai nerupi kaip ir kur tas produktas pagamintas – jam svarbu, kad jis mintyse zino, kad jis nori to produkto.. Ir visiskai jam nesvarbu kaip jis atsirado… Taip veikia pozicionavimas, taip atsiranda stiprus briand, taip nusilpsta gamybos stereotipai. O Linas jau kuri laika labai paprastais, bet taikliais pavyzdziais (Daumantu, Suslaviciaus, kt) bando paaiskinti nevisai suprantantiems zmones, kame slypi visa tiesa. Gerbiu Lina uz jo sugebejima parasyti viska paprastai, aiskia suprantama kalba.. Ne kiekvienas zmogus sugeba paprastai paaiskinti sudetingus dalykus…

  8. 8

    Lietuvoje savos gamybos tureti tikrai neverta, nebent tai butu itin didelio kruopstumo, aukstos klases ar isskirtines technologijos reikalaujantys gaminiai, zodziu tokie, kuriu gamyba rinkoje nera pigi, nes dabartineje sitaucijoje Lietuvos gamintoju konkurencinis pranasumas – mazos partijos, isskirtinai sudetingi gaminiai – zodziu, jeigu pasaulimiam uzsakovui reikia staigiai pasigaminti (arba mazus kiekius) – lietuvis po ranka.
    Visa kita keliasi i vadinamas “”masines gamybos” salis – Kinija, Indonezija, Taivani ir kt. Tik nereikia pamirsti, kad ten irgi atsiranda vadinamos kokybes zirkles – kinai gali padaryti geriau uz bet kuri Europos gamintoja, bet tai atitinkamai ir kainuoja. Lino straipsnyje mineta Nike kompanija tikrai nesirenka pacio zemiausio kainu lygio, nes yra skaiciuojama atitiktis kokybei. Nike kokybe tikrinama vietoje ir nei vienas nekokybiskas gaminys nepereina kokybes inspekcijos, tad vartotojas gauna tikrai verta ir kokybiska daikta. Taip brandas saugo savo varda.
    Reziume: savos gamybos Lietuvoje tureti tikrai neverta, tikslingaiu kurti sava branda ir gaminti tolimuosiuose Rytuose, tik nesirinkti zemiausios kokybes.

  9. 9

    :) Matau kad Linas įtin užsidegęs veiklos kryptingo koncentravimo idėja – ir tai dar vienas neblogas, šią idėją paaiškinantis ,straipsnis. Idėja pati gera – ypač kai mūsų verslas dar “valosi” nuo senų strategijų ir įpročių – ir šiandiena kai verslas tapo interktyviu procesu – “balasto” atsikratymas viena iš strategijų kurios patikrintos laiko.

Speak Your Mind

*