Valdybos atgimimas: keliai ir klystkeliai

Pastaruoju metu vis dažniau dalyvauju įvairių valdybų veikloje. Vienose neoficialiai, tik konsultuojant, kitose – būnant tikru nariu, o vienoje ir valdybos pirmininku išrinktas. Bet puiki idėja įmonėje ar kitoje organizacijoje suformuoti valdybą neretai labai prastai įgyvendinama. Taip prastai, kad naudos neduoda jokios, o laiko sugaištama marios.

Kokios didžiausios akcininkų klaidos formuojant valdybas?

Blogiausia, kai valdyboje atsiduria vykdantieji asmenys – įmonės direktorius, finansininkas. Patys save kontroliuoja, patys sau patarinėja? Kam tada tokia valdyba reikalinga…

Idealios valdybos modelis

Valdyba naudingiausia įmonei, kai ji suformuota kiek netikėtu, bet labai paprastu būdu.

Išskiriamos pačios kritiškiausios įmonės veiklos kompetencijos. Ne mažiau, nei trys ir ne daugiau, nei septynios. Penkios – idealu.

Kiek yra kritinių veiklos kompetencijų, tiek valdybos narių. Ir valdybos nariais samdomi tokie žmonės, kurie toje kritinėje kompetencijoje turi daug praktinės patirties. Kitaip tariant, geriausi tos srities profesionalai, kokius tik galima pasisamdyti.

Tokiu būdu sudaryta valdyba atneš visą reikiamą kompetenciją, ji bus puikus pagalbininkas direktoriui ir kitiems vykdantiesiems vadovams. Taip pat ji turės neabejotiną kompetenciją, vertinant svarbiausius įmonės sprendimus.

Kokios kompetencijos įmonei svarbiausios?

Dvi sritys, kurios būtinai turi būti atstovaujamos valdyboje

Marketingas. Išskyrus monopolijas, kiekvienai įmonei tai – pats svarbiausias valdybos narys. (Priminsiu, kad marketingas – tai visi veiksmai, kurie pritraukia pirkėjus dabar ir sukuria stiprų brand ateičiai. Reklama ar viešieji ryšiai tėra maža maža marketingo dalis).

Juk nieko nėra svarbiau įmonei, nei generuoti pinigus dabar ir (ar) ateityje, tiesa? Už pinigų generavimą ir brand kūrimą atsakingas žmogus visada yra svarbiausias įmonėje. Tad valdyboje būtinas žmogus su didele strateginio marketingo patirtimi.

Gamyba. Specialistas, kuris gerai išmano kaip už klientų pinigus pateikti jiems prekes ar paslaugas. Žodis „gamyba“ čia turi plačią prasmę – nebūtina patiems viską gaminti, galima ir nupirkti kitur, tačiau bendruoju atveju ir šį procesą vadinkime gamyba. Optimalių gamybos procesų išmanymas yra pagrindinis šio valdybos nario bruožas.

Marketingas užtikrina ilgalaikius pinigų srautus, gamyba užtikrina produkcijos (ar paslaugų) už tuos pinigus pateikimą. Be marketingo nieko neparduosim, be gamybos neturėsim ką pardavinėti. (Priminsiu, kad gamybos sąvoką čia naudoju labai plačiai – suradimas, kas reikiamas prekes galėtų pagaminti čia irgi suprantama kaip gamyba. Gamyba turi užtikrinti prekių buvimą, o ne jų gaminimą nuosavoje gamykloje.)

Stiprių marketingisto ir gamybininko buvimas įmonėje yra būtini. Jei bent vieno nėra – įmonei prasideda bėdos. Arba ji nesugeba pelningai parduoti, arba nesugeba pagaminti (laiku ar už tinkamą savikainą).

Turint šiuos kertinius žmones, kiti pasirenkami, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos.

Sritys, kurios gali būti atstovaujamos valdyboje

Finansai. Finansų specialisto ypač pageidauja įvairūs investuotojai – jie nori būti ramūs, kad piniginiai srautai bus gerai valdomi, tačiau ir neesant išoriniams investuotojams, savininkui naudinga po ranka turėti gerą finansų specialistą, ypač, jei jis turi ryšių su finansinėmis institucijomis.

Valdymas. Ypač svarbi sritis, kai įmonė pergyvena pokyčius – staigiai plečiasi ar traukiasi, radikaliai keičia veiklos pobūdį ar pan. Geras valdymo specialistas padės pokyčius pergyventi žymiai lengviau, ypač jei jis turi patirties tokioje organizacijoje, kokią norime sukurti.

Pardavimai verslui. Patirtis dirbant su verslo klientais, pardavėjų komandos valdymas – dažnoje įmonėje trūksta sugebėjimų atlikti paskutinį veiksmą – pasiekti pirkėją. Tai ypač taikytina neseniai susikūrusioms įmonėms, parduodančioms verslui ir dar neįgavusioms pirkėjų pasitikėjimo.

Santykiai su tarpininkais. Privačius pirkėjus dažniausiai tenka pasiekti per tarpininkus – prekybos tinklus, tad valdybos narys, turintis ne tik patirties, bet ir asmeninių ryšių, yra labai pageidaujamas.

Teisė. Gal įmonei svarbi kokios nors šalies teisė? Gal verslas paremtas patentais? Gal įmonė reorganizuojama – skaidoma ar jungiama? Kartais teisininkas praverčia. Dažniausiai teisininkas valdybos nariu būna tik tą kritinį veiklos periodą.

Logistika. Jei įmonei reikia sukurti ar reorganizuoti neefektyvią logistikos sistemą – suprantama, kad patyręs logistas būtinas. Kartais jo funkcijas geriau atlieka Goldratto apribojimų teorijos (TOC) specialistas – logistikos problemos geriau sprenžiamos ne tradiciniais logistikos metodais, o reorganizuojant gamybos ir skirstymo procesą.

IT. Verslas paremtas informacinėmis technologijomis? Diegiate milžinišką IT projektą? Apsvarstykite galimybę bent metams į valdybą pasisamdyti atitinkamą IT specialistą.

Žmogiškieji ištekliai. Dažnai pervertinama sritis, tačiau įmonei planuojant pokyčius, toks specialistas gali praversti.

Kitos kritinės kiekvienos įmonės sritys

Įdomi ir gerai veikianti idėja yra į valdybą pasisamdyti šalies, į kurią ruošiamės pradėti eksportuoti, specialistą, galbūt net tos šalies pilietį. Kalbos, kultūros žinojimas, ryšiai gali būti labai naudingi.

Kaip kontroliuoti įmonę, jei valdyboje – vien specialistai?

Deja, Lietuvoje (o dažnai – ir pasaulyje) įsigalėjo ydinga praktika į valdybą rinkti akcininkų atstovus, o ne specialistus. Tokiu būdu akcininkai nori kontroliuoti bendrovę.

Bet jei akcininkų nedaug, bendrovę kontroliuoti galima dažniau nei kartą per metus sušaukiant akcininkų susirinkimą. Trys-keturi akcininkai tai gali labai efektyviai daryti. Trims akcininkams pasitarus telefonu ir nė vienam neprieštaraujant, jų sprendimas gali iškart įgauti akcininkų susirinkimo sprendimo galią.

Jei akcininkų daug, jei juos greitai surinkti į vieną vietą yra sudėtinga, kontrolės funkcijai yra numatytas puikus organas – stebėtojų taryba. Į ją akcininkai ir gali rinkti savo atstovus, kad šie prižiūrėtų valdybos ir direktoriaus veiklą. Net ir akcinių bendrovių įstatyme parašyta, kad stebėtojų taryba „yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas“, o valdyba yra „kolegialus bendrovės valdymo organas“. Labai aiškiai ir labai gerai paskirstytos funkcijos.

Kita bėda – į valdybą renkami tik „tos srities“ specialistai. Gerai, tačiau tokioje valdyboje pritrūkstama kitų kritinių tai įmonei kompetencijų ir įmonė dažnai neišnaudoja visų savo galimybių.

Taigi, suformuoti įmonėje, ypač didesnėje, valdybą yra puikus savininkų sprendimas. Tik įgyvendinti jį reikia ne „taip kaip visi“, o atsižvelgiant į kritines įmonės kompetencijas ir poreikius. Ko visiems savininkams ir linkiu.

Patiko? Pasidalinkite, prašau, Facebook'e
Jau virš 1000 skaitytojų prenumeruoja pranešimus apie naujus straipsnius. Įveskite savo el. paštą - pranešiu ir jums, kai išeis naujas.
Prenumeruoti

Speak Your Mind

*