Archives for June 2007

Lietuvos mokyklose skatinama savižudybė?

Pozicionavimas tai nėra „teorija apie reklamą“, kaip kai kurie nepatenkinti kreatyvai norėtų manyti. Pozicionavimas yra apie tai, kaip smegenys priima informaciją, kaip ją saugo, kodėl ją atmeta (užmiršta).

Pozicionavimo taisyklės galioja visur, kur tik mes susiduriame su informacijos patekimu į mūsų mintis.

Pavyzdžiui, mokykloje.

Lietuva – savižudžių kraštas

Lietuva pasižymi ypač dideliu savižudžių skaičium. Europoje esame nepralenkiami.

Visi apie tai daug kalba, bet niekas nieko nedaro.

Kada dauguma iš mūsų pirmąkart ryškiau susiduriam su savižudybe?

Kada į lietuvio smegenis „įrašoma“ idėja apie tai, kad geriausia išeitis, kai užklumpa didelės problemos – savižudybė?

Ką vaikas mokykloje sužino apie problemų sprendimo būdus?

Ryškiausias įspūdis mokyklose apie problemų sprendimo būdus gaunamas per literatūros pamokas.

A.Vienuolis. „Paskenduolė“.

Aukštinama mergina, kuri savo problemas išsprendė nusiskandindama.

„Ne, ji nėra aukštinama“ – pasakys daugelis, bet nuoširdžiai prisipažinkite, kuris iš jūsų iš savo literatūros mokytojos esate girdėję vienareikšmišką ir aštrų Veronikos pasmerkimą? Pasmerkimą už savižudybę, už tokį problemų sprendimo būdą?

Kuris iš mūsų yra išėjęs iš literatūros pamokos su aiškia mintim, kad nusižudydama Veronika pasielgė gėdingai? Paprastai smerkiama viskas, o apie savižudybę tepasakoma „beliko tik“.

Pirmosios žinutės svarba

Ir tai daroma vaikams, kurių smegenyse idėjų apie problemų sprendimo būdus yra labai mažai.

O informacija, kuri smegenis pasiekia pirmiau, yra priimama kaip „teisinga“, „originali“, ir tik milžiniškų perpozicionavimo pastangų dėka gali būti pakeista į kitą. Jei tik iš viso gali būti pakeista.

Ar tikrai „Paskenduolė“ skatina lietuvius savižudybei?

Mano nuomone – toks jos mokymas mokyklose, koks yra dabar – taip.

Taip dėstydami ją vaikams, aukštindami, o ne pasmerkdami Veronikos poelgį, į vaikų smegenis įrašome labai aiškią žinutę. Gal net patys apie tai nesusimąstydami.

Taip, nusižudo tik keletas lietuvių iš šimto tūkstančių, bet gal kaip tik jų aplinka, jų tėvai ir nesugebėjo savižudybės idėjos pakeisti „aš nugalėsiu visas problemas“ nuostata?

Gal tai buvo labiau pažeidžiami vaikai, bet jiems tai buvo dar vienas lašas vėliau priimti lemiamą sprendimą?

Pakeisti žinutę labai paprasta

Ir net jei tai išgelbėtų tik vieną žmogų nuo savižudybės, reikėtų peržiūrėti vidurinių mokyklų programas ir jų dėstymo metodologijas.

Bendra panieka tokiam problemų sprendimo būdui turėtų būti diegiama jau nuo mokyklos suolo. (O gal ir dar anksčiau?) Kodėl vaikams neuždavus parašyti rašinėlio „kaip aš elgčiausi Veronikos vietoje“? Tegul sugalvoja savo išeičių, kitokių, nei skandinimasis.

Vaikams į smegenis būtų tvirtai įrašyta idėja, kad iš visų situacijų visada yra išeičių, kad problemos tik tuo momentu atrodo baisios, kad savižudybė yra blogiausia, ką galima padaryti.

Vaikai maži, jie nesupras?

Svarbu būti pirmiems

Bet kai paaugs, gali būti vėlu. Ta vieta jau gali būti užimta kitos idėjos. Norėtumėte, kad tai atsitiktų jūsų vaikui? Taigi, tėvams linkiu užbėgti už akių ir Veronikos poelgio įvertinimą savo vaikams „įrašyti“ į jų smegenis pirmiau, nei savo nuomonę pareikš sovietinės švietimo sistemos išugdyti mokytojai.

Nepamirškite, kad idėjų kūrimas mintyse (pozicionavimas) vyksta kiekvieną dieną, norite jūs to ar nenorite, priimate ir suprantate šiuos procesus, ar juos neigiate.

Tai vyksta kasdieniniam gyvenime, versle, meilėje, pramogaujant, mokantis – visur, kur mūsų smegenis pasiekia kokia nors informacija.

Geriau tuos vyksmus mūsų mintyse suprasti ir jais naudotis, o ne neigti ir plaukti pasroviui.