Archives for June 2008

Spamas – tai šiukšlinimas, o ne marketingas

Ar „internetinis marketingas“ – tai spamo išsiuntinėjimas visais įmanomais adresais?

Tikriausiai dauguma skaitytojų yra nuo Daivos (tokį vardą rodo laiško antraštė) gavę vieno berniuko (pasižiūrėjus į nuotrauką pasirodo, kad jis ne Daiva, o mėgstantis per vakarėlius gerti kokteilius ir labai savimi patenkintas berniukas užsienietis) su begale klaidų parašytą laišką, kviečiantį į „rytinį seminarą“. Manau, kad gavote net ne vieną laišką, nes vien man jų buvo atsiųsta bent keliolika.

Šlykštus „internetinio marketingo“ pavyzdys…

Tiesą sakant, tai neturi nieko bendra su žodžiu „marketingas“. Tai šiukšlinimas, tikintis, kad kai kam tos šiukšlės patiks ir atsiras lengvatikių, kurie patikės, jog taip žemai puolusios bendrovės ar asmenys sugebės suteikti bent kiek priimtinesnės kokybės paslaugas.

Spamas telefonu

Bet baisiausia spamo forma į Lietuvą dar tik ateina.

Sėdite, įsigilinęs dirbate, staiga suskamba jūsų mobilusis telefonas. Atsiliepiate. Ir vietoj dalykinių pokalbių jums siūlo tapti Viasat klientu, nusipirkti Verslo konsultacinės grupės išleistą kompaktinį diską, sudalyvauti konferencijoje, tapti Tele2 klientu (nors numeris, į kurį skambinama, priklauso Tele2 – galėtų bent pasižiūrėti į savo klientų duomenų bazę) ar dar ką nors…

Jei elektroninį laišką ištrinti užtrunka kelias sekundes (trinti reikia, nes dauguma spamo filtrų tokius lietuviškus brukalus praleidžia), tai pokalbis telefonu ne tik ilgiau trunka, bet ir išmuša iš vėžių, išmuša iš darbo ritmo, sutrukdo ilsėtis ar pan. Jau nekalbant apie tai, kad skambutis jus pasiekia vairuojant ar esant užsienyje…

Beje, tuos skambučius „mamai“, pranešant apie į nelaimę patekusį sūnų irgi reikėtų priskirti prie spamo kategorijos. Ir vieni ir antri skambintojai labai panašūs – braunasi į privatų gyvenimą su savo niekingais „pasiūlymais“, tačiau tokiais pat tikslais – iš patiklesnių piliečių išvilioti pinigų. Kokios „kokybės“ paslauga turi būti, jei tik tokiu būdu tesugebama prisivilioti klientą?

Puikus neveikiantis įstatymas

Reklamos įstatymo tryliktas straipsnis:

„Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu“. Taškas. Viskas.

Kiekvienas skambutis, kurį gaunate su reklama ir pasiūlymais yra šio straipsnio pažeidimas. Pažeidimas, už kurį privaloma skirti „nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“ baudą. Taip, bauda iš karto, nepalikta jokios galimybės išsisukti.

Kodėl interneto, telefoninio eterio šiukšlintojų vis daugėja?

Matyt, jie jaučiasi nebaudžiami. Juk eilinis pilietis net nežino, kad tokia veikla yra draudžiama. O jei ir žino, tai kontroliuojanti institucija (jei tik tokia egzistuoja) yra taip užsislaptinusi, tokia neveikli, kad jai perduoti tokius niekadėjus yra praktiškai neįmanoma.

O gal kontroliuojančioji institucija pati susijusi su kuria nors Lietuvą teršiančia kompanija? Gal jos vadovai nesuinteresuoti pažaboti nevaržomą spamo kiekį kompiuteryje ir telefone? Nes kaip kitaip paaiškinti tokį neveiklumą? Juk bendrovės, siūlančios spamo paslaugas, apie tai skelbiasi viešai, dažniausiai savo interneto puslapiuose. Kas trukdo sustabdyti tokią veiklą? Kaip čia neprisiminsi garsiosios V.Landsbergio frazės „Kas galėtų paneigti galimybę…“

Spamas – marketingo nevykėlių ginklas

Spamas, nepageidaujami telefono skambučiai dažniausiai yra marketingo nevykėlių ginklas. Įmonė, nesugebanti padaryti taip, kad klientai patys į ją kreiptųsi (o nesugeba dažniausiai dėl nevykusios marketingo strategijos), paskutiniu koziriu pasirenka nepageidaujamų laiškų siuntinėjimą ar įkyrius telefono skambučius.

Keisčiausiai šioje situacijoje atrodo dvi bendrovės. Pirmoji – jau minėti „internetinio marketingo“ konferencijos organizatoriai. Iš jų gavau tiek spamo, siūlančio apsilankyti jų konferencijoje ir sužinoti „naujausias internetinio marketingo paslaptis“, kiek nė iš vienos kitos bendrovės.

Jeigu jau internetinio marketingo konferencijos organizatoriai savo renginį reklamuoja beprotišku spamo kiekiu, gal tai ir yra jų požiūris į internetinį marketingą? Gal jie visą internetinį marketingą įsivaizduoja kaip milžinišką spamo kiekį?

Užėjus į jų svetainę, ta mintis sustiprėja – net kukli įmonė iš provincijos turi bent jau be klaidų padarytą interneto puslapį… „Interneto paslapčių“ mus ruošiasi mokyti žmogus, pats nesugebantis net padorios svetainės susikurti. Ar jis Lietuvą laiko zulusų kraštu?

Nevykėliai vienaip patarinėja, kitaip daro patys

O gal jie viena rekomenduoja daryti savo klientams, o patys elgiasi visai kitaip?

Jei tai tiesa, tai kodėl jie patys nesivadovauja savo rekomendacijomis? Jei netiesa, tai į šį seminarą neverta eiti, nes turinys aiškus – lieps visiems siuntinėti spamą ir sakys, kad tai labai gerai.

Sakysite, jų spamo laiške jie žada papasakoti žymiai daugiau?

Tai kodėl jie patys tuo nesinaudoja, kodėl tai, apie ką jie pasakoja, jiems patiems neveikia? Kodėl patys vietoj to, ko moko kitus, seminaro reklamai pasirinko vieną didžiausių spamo kampanijų Lietuvoje, savo įkyrumu prilygstančią tik vieniems statybininkams, kurie „greitai ir kokybiškai“ atlieka statybos darbus? (Žinote, apie ką kalbama, tiesa?) Net nenoriu viešai skelbti tų „įmonių“ kontaktų – per didelė garbė tokiems šiukšlintojams.

Nustebino ir Viasat. Jų skambutis mobiliojo telefono numeriu, siūlant tapti jų klientu yra mažų mažiausiai keistas. Negana to, kad Viasat pažeidžia įstatymą, jie netiesiogiai patvirtina, kad reklama, transliuojama TV3 kanalu, yra neefektyvi. Akivaizdu, kad nežiūrint net ir perdėtai didelio Viasat palydovinės televizijos reklamos per TV3 kiekio, besikreipiančių abonentų skaičus nėra pakankamas, nes jie dabar griebiasi telefoninio eterio šiukšlinimo.

Reikia smegenų, o ne pinigų

Truputį kitaip spamo kontekste atrodo mažos ir naujai įsisteigusios įmonės. Jų pasiteisinimas dažnai būna „mes neturime pinigų brangioms reklamos kampanijoms“. Taip, bet pinigų trūkumas nėra pasiteisinimas ar leidimas teršti aplinką. O labiau nei pinigų tokioms įmonėms trūksta gerų, patirties turinčių marketingo specialistų ir idėjų, kaip be didelių investicijų pasiekti klientus.

Marketingo specialistą nebūtina samdytis pilnai darbo dienai – geriau jau pasisamdyti kad ir trumpam, bet tokį, kuris turi praktinės patirties pardavimuose, o ne tokį, kuris pats visą Lietuvą šiukšlėmis užverčia. Kokybė yra žymiai svarbiau už kiekybę.

Žinios ir patirtis yra svarbiau, nei biure praleistos valandos, o patyręs marketingo specialistas tikrai pateiks nemažai būdų, kaip pasiekti klientus, nešiukšlinant ir neprarandant savigarbos.

Patyręs marketingo specialistas niekada nerekomenduos neetiškai šiukšlinti – jis žino, kad reputaciją galima sugadinti greitai, o atstatinėti teks ilgai ir brangiai. Jis rūpinasi ne tik šiandiena, bet ir tuo, kaip įmonė gyvens po metų, dviejų, penkerių.

Geras marketingo specialistas tikrai sugebės gerą produktą pateikti taip, kad pirkėjai jį pirktų, kad jis būtų pelningas.

O prasto verslo, blogo produkto, prastos marketingo strategijos spamas neišgelbės. Jis tik parodys įmonės požiūrį į aplinkinius, priverstus trinti iš savo pašto dėžučių nepageidaujamas šiukšles ir besierzinančius nuo nepageidaujamų skambučių.

P.S. Didelę šio puslapio skaitytojų dalį sudaro ne tik įmonių vadovai, bet ir geri marketingo specialistai. Kviečiu visus jus parašyti bent po vieną idėją, kaip įmonė galėtų nebrangiai, bet neteršdama eterio, pasiekti klientus ir įtikinti juos pirkti būtent pas juos. Kas žino, galbūt kai kurios idėjos bus tokios geros, kad čia apsilankantys įmonių vadovai nuspręs su jumis susisiekti ir pasiūlys tapti jų konsultantu.

Kad būtų įdomiau, geriausios idėjos autoriui įsteigiu prizą – Jon Spoelstra knygą „Ledai eskimams. Kaip parduoti produktą, kurio niekas nenori“.

Sėkmės visiems!